Autorius: Giedre

įdomus įrašas, tikėkimės jis nebuvo konfidencialus :)
aš manau, kad prikišti lietuvio mentalitetui pastovų bumbėjimą ir skundimąsi yra labai jau įprasta. Bet skundžiasi žmonės ir kitur. Tačiau nekniaukia taip kaip mes.

Ko nori žmogus, pasakydamas jums savo problemą? – dažniausiai parodyti, kad niekam taip nėra blogai kaip MAN, MAN visko reikia, AŠ viską „išbandžiau“. Čia yra spąstai. Visuomet reikia susilaikyti nuo patarimų, nes duotas patarimas ir yra patarėjo atsakomybė. Niekada nepatarčiau žentui remontuoti motinos būsto – kažkas bus negerai, kai po 10 metų nutrupės koks kampas, žentas kaltas ir t.t. Patikrinta!

Ko jūs tikitės, išsakydami savo problemą kitam žmogui? – vienas kolega yra teisingai pastebėjęs: kai žmogus gerai jaučiasi jis nepasisako taip daug ir dažnai. Bet kai jam blogai – skundžiasi visus ir ieško ausų. Žmogus kaip kempinė viską sugeria. Todėl aš stengiuosi dalintis džiaugsmais o ne rūpesčiais. Nors kita vertus – savitarpio pagalbos pobūdžio grupiniai pasišnekėjimai yra naudingi. Tuomet tu pamatai, kad esi toks ne vienas. Bet tai tinka tik sveiko proto žmonėms, kurie po tokiu pasikalbėjimų randa savyje jėgų VEIKTI, ką teisingai paminėjo ir autorė